Svarbiausios Ievos Simonaitytės gyvenimo datos (1897–1978)

  • 1897 m. sausio 23 d. gimė Vanagų kaime (Priekulės valsč., Klaipėdos apskr.). 
  • 1902 m. maždaug penkerių metų būdama suserga sunkia liga – kaulų tuberkulioze.
  • 1912 m. gydėsi Angerburge (dab. Węgorzewo, Lenkija). Luošųjų vaikų prieglaudoje ir ligoninėje padaroma pirmoji kojos kaulo operacija.
  • 1914 m. grįžus į Lietuvą laikraštyje „Tilžės keleivis“ išspausdino pirmąjį eilėraštį „Ak, karas, karas išgąstingas“.
  • 1915 m. išmoko siuvėjos amato, gavusi dėdės M. Dūdjonio dovaną – siuvimo mašiną – užsidirbo duoną aplinkiniuose kaimuose.
  • 1919 m. žinoma kaimo siuvėja tapo Vanagų lietuvių jaunimo draugijos „Eglė“ nare. Rašė ir spausdino savo vaizdelius ir eilėraščius „Prūsų lietuvių balse“, „Rytojuje“, „Darželyje“. 
  • 1921 m. A. Bruožio ir K. Meižiūtės pakviesta atvažiavo gyventi į Klaipėdą.
  • 1921 m. įsidarbino Lietuvos karo atstovybės (vėliau konsulatas) raštinėje.
  • 1921 m. mokėsi vakarinėje Komercijos mokykloje mašinraščio ir  buhalterijos.
  • 1922–1924 m. dirbo „Ryto“ bendrovėje, „Prūsų lietuvių balso“ bei „Lietuvos keleivio“ redakcijose.  
  • 1923–1925 dirbo Klaipėdos krašto direktorijos vertimų biure, kanceliarijoje Žvejų g. 2 (buv. Fischerstrasse 12).
  • 1924 m. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas apdovanojo Klaipėdos krašto atvadavimo ženklu.
  • 1921–1925 m. gyveno Klaipėdoje įvairiose vietose: Kulių Vartų gtvėje pas giminaitę Jokamaitytę, vėliau nuomojosi kambariuką pas Gertrud Nieswand Libauer str 20 (dab. Herkaus Manto g. 5).
  • 1923 m. sausio 15 d. dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos akcijoje.
  • 1928 m. Lietuvos prezidentas apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
  • 1925–1931 gyveno Butsargių g. 2 (dab. Baltikalnio 12), čia rašė „Aukštujų Šimonių likimą“.
  • 1931–1938 m. gyveno Tilžės g. 11 (dab. Tilžės 13) pas Žiobrę dviejų kambarių su virtuvėle butelyje, čia rašė „Vilių Karalių“.
  • 1925–1936 m. dirbo Klaipėdos seimelyje (dab. Rotušė). Čia dirbdama pradėjo rašyti „Aukštujų Šimonių likimą“, kurį rašė 10 metų.
  • 1935 m. gruodžio 16 d. išspausdinamas pirmasis romanas „Aukštujų Šimonių likimas“.
  • 1936 m. vasario 16 d. Kaune, Valstybės teatre, įteikta Lietuvos valstybinė literatūros premija už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.
  • 1936 m. rugsėjo–spalio mėn. gydėsi Čekijos Jachymovo kurorte.
  • 1937 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išspausdintas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ gotikiniu šriftu.
  • 1938 m. išėjo knyga „Pavasarių audroj“.
  • 1938 m. spalio–1939 m. birželio mėn. gydėsi Šveicarijoje, Le Sapieno klinikoje. Vėl padaryta kojos operacija.
  • 1939 m. vasarą grįžo į Lietuvą, bet ne į Klaipėdą. Apsigyveno kuriam laikui Telšiuose.
  • 1939 m. išėjo romano „Vilius Karalius“ I tomas.
  • 1940 m. persikėlė į Kauną. Gyvena ten iki 1963 m. Dzūkų g. 3/5.
  • 1941 m. išleistas romanas „Be tėvo“.
  • 1941–1942 m. dirbo Kaune, Tiekimo ir paskirstymo įstaigoje vertėja [tikslus įstaigos pavadinimas nežinomas].
  • 1941–1942 m. Kaune gyveno pas Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę.
  • 1948 m. išėjo apsakymų rinkinys „Apysakos“.
  • 1953 m. išėjo knyga „Pikčiurnienė“.
  • 1956 m. išėjo knygos „Vilius Karalius“ II tomas.
  • 1956–1958 m. išleisti Raštų šeši tomai.
  • 1960 m. išėjo autobiografinės trilogijos I dalis „…O buvo taip“.
  • 1961 m. Priekulėje pasistatė vasarnamį. Jame vasarojo kasmet iki 1978 m.
  • 1962 m. išėjo antroji trilogijos dalis „Ne ta pastogė“.
  • 1963–1978 m. išsikėlė iš Kauno gyventi į Vilnių. Gyveno Antakalnio, vėliau Šermukšnių gatvėse.
  • 1965 m. išėjo trečioji trilogijos dalis „Nebaigta knyga“.
  • 1967 m. suteiktas Liaudies rašytojos garbės vardas.
  • 1968 m. išėjo apysakų knyga „Gretimos istorijėlės“.
  • 1971 m. išėjo romanas „Paskutinė Kūnelio kelionė“.
  • 1977 m. vasario 4 d. suteiktas Klaipėdos miesto garbės pilietės vardas.
  • 1978 m. rugpjūčio 27 d. mirė Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse.