Ievos Simonaitytės vardas bibliotekai
Klaipėdos viešajai bibliotekai rašytojos Ievos Simonaitytės vardas suteiktas 1978 m. gruodžio 5 d. Tuomet biblioteka vadinosi Klaipėdos viešąja biblioteka ir jokio ypatingo ryšio su rašytoja neturėjo, fonduose, kaip ir kiekvienoje viešojoje bibliotekoje, buvo sukaupti nuo 1950 metų šalyje išleisti rašytojos kūriniai. Rašytojos archyvai pateko į įvairias atminties institucijas, o asmeninė biblioteka perduota Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai.
Dabar Ievos Simonaitytės biblioteka yra kultūros židinys, kuris, nepaisydamas įvairių vėjų, jau keletą dešimtmečių yra patikima šios Klaipėdos krašto gyvenimo metraštininkės vardo tvirtovė.
Meno kūriniai bibliotekos erdvėse
2007 m. pirmo aukšto fojė sumontuotas stiklo pano Ievai Simonaitytei (aut. Gediminas Lasinskas ir Zenonas Vaičekonis). Tai specialiai šiai erdvei sukurtas didelio formato (aukštis – 220 cm, plotis – 430 cm), bet vizualiai lengvas meninio stiklo darbas, puikiai derantis šiuolaikiniame bibliotekos interjere. Taisyklingo stačiakampio centrinėje dalyje įkomponuotas rašytojos portretas, fono plokštumą užpildo Ievos Simonaitytės kūrinio faksimilė. Vyraujantys žalsvi melsvi atspalviai kuria susikaupimo nuotaiką.
Daugiausia metų skaičiuojantis kūrinys – Andriaus Giedrimo vitražas „Ieva Simonaitytė“, 1984 m. suradęs vietą virš senojo bibliotekos pastato – XIX a. neorenesanso rūmų – įėjimo.
Bibliotekoje saugomas gipsinis rašytojos bareljefas, kurį 1994 m. padovanojo skulptorius Justas Mickevičius.
Įdomi 1985 m. Eduardo Malinausko tapyto rašytojos portreto, dabar kabančio bibliotekos posėdžių kambaryje, istorija. Dailininkas, kuris tapė Ievą Simonaitytę iš natūros, prisimena: „<…> jaunas drebėdamas važiuodavau į Priekulę, paskui susidraugavome, jau vaišindavo kafija mane. Ir padariau nedidelį jos portretą, o paskui perdirbau su jos knygų veikėjais: Pikčiurniene, Urte, Šimoniu <…>.“
Ievos Simonaitytės suolelis
2018 metais buvo atidengtas Ievos Simonaitytės suolelis. Juozo Šikšnelio idėją kūnu pavertė dailininkas Romas Klimavičius. Suolelį mecenavo UAB Pamario restauratorius vadovas Aldas Kliukas. Suolelį puošia I. Simonaitytės žodžiai: „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“.
Kiemelyje taip pat eksponuojamos Jono Virbausko skulptūros Gyvūnėliai ir kūrėjas.
Apsilankę šiame kiemelyje rasite Ievos Simonaitytės pamirštų žodžių alėją.
2020 m. rašytojas Juozas Šikšnelis priimdamas Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją inicijavo ir pakvietė būsimus premijos laureatus prisijungti prie naujos tradicijos „Ievos Simonaitytės pamirštų žodžių alėja“ (rašytojos kūryboje naudotų retų ir jau pamirštų žodžių alėją).
Juozas Šikšnelis 2020 m. metų vasarą, vidiniame bibliotekos kiemelyje, padėjo pirmąją plytelę su 2 žodžiais:
Meldėjas – kas lanko maldininkų susirinkimus, meldžia maldas; Dievo garbintojas, maldininkas. Tada jq nuvedė pas vieną ūkininką, kuris buvo didelis meldėjas.
Šonėjas – šone esantis, šoninis. Palei šonėją bei galinę sieną traukiasi ilgi siauri balti suolai, susidurią langų kampe.
Diana Latvė 2021 m. papildė alėją žodžiais:
Uždingsnis – vieta pasislėpti nuo pavojaus, užglūda, rami vieta. Einu ieškoti uždingsnio.
Atstatus, -i – atkaklus, išdidus, priešgina, mažai sukalbamas. Grėtė jau seniai pažįstama kaip atstati mergaitė, kuri savo burnos kartais nė kiek nevaldo.
Sondra Simanaitienė (Simana), Jurga Petronytė ir Daiva Molytė-Lukauskienė 2022 m. lapkričio mėn. mokslinės konferencijos, skirtos paminėti rašytojos Ievos Simonaitytės 125-uosius gimimo metus, metu papildė Ievos Simonaitytės pamirštų žodžių alėją 2 žodžiais:
Atminai – linų išmynimo šventė, daiktas kam nors atsiminti, malda už mirusius.
Palaunagė – valgis tarp pietų ir vakarienės, popiečiai, pavakariai.
Sigitas Benetis 2023 m. pavasarį alėją papildė žodžiu – bingtas.
Bingtas – gražus, puikus.
Rankraščiai
Bibliotekoje rankraštinis palikimas sistemingai pradėtas kaupti ne taip seniai – nuo 2007 metų, tiesa, šiokių tokių pavienių dokumentų perdavimų būdavo ir anksčiau. Rankraščių fondo pagrindą sudaro 2007 m. bibliotekai perduotas žymaus kraštotyrininko ir žurnalisto Bernardo Aleknavičiaus archyvas, gerokai praturtinęs jos išteklius. B. Aleknavičius sukaupė gausią Ievos Simonaitytės nuotraukų, negatyvų, knygų, rankraščių kolekciją. Daugybė dokumentų, nuotraukų atskleidžia spalvingą rašytojos asmenybę. B. Aleknavičius keletą metų bendravo su Ieva Simonaityte ir nuolat ją fotografavo, dažniausiai tuomet, kai ji būdavo savo vasarnamyje Priekulėje. Dauguma šių nuotraukų ir negatyvų biblioteka yra jau suskaitmeninus ir paviešinus portale www.epaveldas.lt.
B. Aleknavičius bibliotekai perdavė ir rašytojos laiškus J. Kybrancui, kurie buvo rašyti statant vasarnamį Priekulėje 1960 m.
2013 m. žurnalistas ir kraštotyrininkas Vytautas Kaltenis (1937–2016) bibliotekai padovanojo savo sukauptą su Ieva Simonaityte susijusį archyvą. Jame yra rašytojos rankraščių bei mašinraščių: laiškų, raštų, sveikinimų įvairiomis progomis bei atvirlaiškių.
Reikėtų paminėti, kad bibliotekoje saugomos knygos su Ievos Simonaitytės parašais ir dedikacijomis. Viena tokių – dedikacija 1939 m. išleistame romane „Vilius Karalius“: <…> mielam ir niekada neužmirštamam draugui Fr. Šlenteriui. Autorė – E. Simonaitytė. Telšiai, 13 XII 39.