Elena Karnauskaitė

Poetė

Gimė 1964 metais. Studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Vilniaus universitete. Studijų metais dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo M. Martinaitis. Nuo 1989 m. poetė gyvena ir dirba Palangoje lietuvių kalbos mokytoja. 2002 m. Klaipėdos universitete baigė literatūrologijos magistro studijas. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2001 m.

Anot literatūros kritikų, E. Karnauskaitės kūryboje minimalistinėmis poetikos priemonėmis originaliai reiškiama egzistencinės melancholijos nuotaika. „Elenos Karnauskaitės poezijos kalbančioji gyvai primena skandinavų moterų prozos veikėjas – atšiaurias, nejaukias ir neprijaukinamas moteris, suaugusias su šiaurės pajūrio peizažais, nepalenkiamai išgyvenančias savo nepalankias lemtis, sukuriama nejaukaus buvimo atmosfera, pasižyminti kalbos nepatikimumu ir pasaulio uždarumu, sukelianti prasmingų ryšių nesulaikomas „pavojingas emocijas“ – neviltį, rezignaciją, melancholiją, atšiaurumą beprasmio gyvenimo, o dažnai – tik atsitiktinio sambūvio bendrininkam“ (Brigita Speičytė).
Poetės eilėraščiai versti į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.

2008 m. tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro Visbyje (BBWC, Švedija) stipendija.
2008 m. eilėraščių rinkinys „Pasaulio krašte“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2009 m. Poezijos pavasario laureato premijos nominacija.
2009 m. Vokietijos Vakarų Pomeranijos Meklenburgo žemių federalinė stipendija.
2014 m. Poezijos pavasario premija už geriausią esė almanache.
2016 m. „Panevėžio literatūrinės žiemos‟ festivalio prizas „Literatūrinis obuolys‟ už vis aukštėjančias eilėraščių pilis iš balto smėlio.

2012 m. už rinkinį „Pasaulio krašte“ įteikta literatūrinė Ievos Simonaitytės premija.