„Saulėlydžio žaros“ – tai Vlado Nausėdo eilėraščių rinkinys, išleistas po jo mirties, kuriame išspausdinta originaliausia poeto kūrybos dalis, kurią jis pats buvo atrinkęs spaudai, tačiau neturėjęs galimybių išleisti atskiru leidiniu.
Pasak literatūrologo dr. Aleksandro Žalio, poezijos rinktinėje vyrauja dvi pagrindinės motyvų ir išgyvenimų linijos: gamtos bei vidinio dvasinio pasaulio atspindžiai ir istorijos bei kultūros motyvais pagrįsti eilėraščiai. Laikas ir istorija, Mažosios Lietuvos vardai bei įvykiai sudaro svarbiausiąją Vlado Nausėdo eilėraščių atraminių motyvų dalį.
Man širdį perveria žuvėdros klyksmas, Kai raižo orą sužeistu sparnu. Ji dainą mirdama paliks mums Kaip jūrą dovanų. Jos klyksmas – ilgesio daina be žodžių, Kuri nesutelpa manoj širdy. Aš jos klausaus aistringai, godžiai – Ji man tokia graudi Ir neša neša mus į melsvą tolį. Ramybę aš matau tiktai sapne. Nes bangos tarsi žirgo šuoliai Vilioja vis mane.
– Eilėraštis „Žuvėdros daina“